Apie patį rašytoją jau nebekalbėsiu, nes apie jį galit paskaityti keliais postais žemiau (:
Ši knyga yra antroji dalis ''Vakarų fronte nieko naujo''. Nors kai kurie skaitytojai jos nelaiko, kaip antros dalies. Nelabai suprantu kodėl. Juk net knygos gale parašyta, kad tai knygos ''Vakarų fronte nieko naujo'' tęsinys.
Atvirai kalbant, tai ankstesnė knyga man paliko didesnį įspūdį. Gal būt dėl to, kad ten buvo daugiau veiksmo, kurį aš labai mėgstu.
Šioje knygoje susipina psichologiniai aspektai. Kalbama apie tai, kaip fronto kareiviai jaučiasi grįžę namo, pagaliau vėl išvydę tėvynę. Jiems sunku vėl 'įvažiuoti' į gyvenimo rutiną. Jie stebisi viskuo, ko nebuvo fronte. Visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Siūlau šią knygą perskaityti tiems, kuriems patinka knygos karo tematika. Nemanau, kad ji bus įdomi tiems, kurie tokių knygų nemėgsta ir nesidomi karu ar pokariu. Ši knyga tik dar kartą man įrodė, kad karas yra beprasmis dalykas.
Leidėjas : Alma littera, 2007
Puslapių skaičius : 231
VERTINIMAS 4/5
Tęsiniu čia nelabai ir pavadinčiau. Na, bent jau ne tokiu, kokie būna dabartiniai. Realiai tai serijos dalis, ne tęsinys. 'Vakarų fronte nieko naujo', tada 'Kelias atgal', o galiausiai 'Trys draugai'. Ta pati tematika, lyg ir tęsinukai, bet iš tiesų apie kitus žmones. :) O sakyčiau, jog ši knyga iš visų trijų serijos knygų, yra pati psichologiškiausia ir verta paskaityti ne tik tiems, kas domisi karu ir kūryba karo tema, bet ir psichologija. ;)
AtsakytiPanaikintiAš taip pat nedrįsčiau sakyti, kad ši knyga skirta tik besidomintiems karu. Aš atvirkščiai dar labiau susidomėjau karu ją perskaičiusi. Jei "Vakarų fronte nieko naujo" tave išmokė apie karą, tai "Kelias atgal" turėjo išmokyti kas būna po karo. Man asmeniškai buvo labai įdomu sužinoti kaipgi tas baisusis karas baigiasi? Ši knyga aiškiai parodė, kad karieviams jis niekada nesibaigia...
AtsakytiPanaikinti