Skirtukas

alalala

Hi, We are Skirtukas /

The place where we write some words



Sveiki! Pirmiausia, sveikinu visus jus su naujaisiais 2012 metukais ir taip, aš gyva. Juokingai skamba, bet aš vėl čia. O čia tik dėl vienos knygos, kuria pavadintas šis įrašas. Šiais metais skaičiau daug man nepatinkančių knygų, viskas lyg ir atsibodo, pradedu vieną, numetu į šalį jos nepabaigusi ir taip ištisai. Mokykla, jos literatūriniai sąrašai... Gal skaitau ir klasiką, bet Donelaičio „Metų“ niekaip negaliu suprasti, įsigilinti ir jos pamėgti. Tas pats ir su Mickevičiaus „Vėlinėmis“ ir t,t. Skaitau dešimt kartų tą patį kūrinį, bandau jį suprast, kol pagaliau viskas atsibosta, knygas metu į šalį su jomis susipykusi. Bet neperseniausiai iš bibliotekos pasiėmiau knygą „Stiklinė pieno“ ir viskas vėl apsivertė aukštyn kojomis.
Nebuvau susipažinusi su  Herbjørg Wassmo, bet manau, kad tai buvo puiki pažinties pradžia. Knygos tema buvo labai reikalinga, ypač lietuviams, kurių tautiečiai rašytojai apie tai prabilti kol kas neprabyla. Knyga pasakoja apie prekybą žmonėmis, prostituciją, jaunos mergaitės gyvenimą Norvegijoje, jos išgyvenimai, pamąstymai. Visa tai atrodė taip tikra. Štai ką turėtų suteikti knyga - ji turėtų skaitytoją įtraukti kaip sūkurys, kuris perkeltų tave į knygą, kurioje būtum lyg stebėtojas. Ši knyga tai sugebėjo (mano atveju). Pirmiausia, merginai pasiūlomas darbas Norvegijoje, patikinama, kad mergina uždirbs tiek pinigų, jog šeimai nebereikės skendėti skoloje. Visa tai virsta Dortės iliuzija. Skaitant norėjosi stipriai pakratyti ją suėmus už pečių, kad ji atsipeikėtų, kad nesėstų į tą velnio mašiną, kad nebūtų tokia naivi... Pirmosios išprievartavimo scenos buvo žiaurios, intensyvios, chaotiškos, parodyta visa sutenerių veikla ir jos ypatumai. Visas tas chaosas, intensyvumas nepaleido knygos iš mano rankų, norėjosi skaityti dar ir dar, sužinoti daugiau, suprasti kaip viskas vyksta.
Šią knygą turėtų perskaityti kiekviena mergina, užsinorėjusi patirti gyvenimo svaigulį, jos sūkurius, kurie gali nunešti visai į kitą pusę, sudaužyti jos gyvenimą lyg porcelianinį puodelį ir išmėtyti šukes taip mylimoje Dortės upėje. Ir visa tai realu, visa tai iš tiesų vyksta. Tai ne pasakos. Kiekviena iš mūsų gali susidurti su gašliais „berniukais“, sekso vergija, įvairiausiais pavojais, netikėtu neštumu ir dar daugiau, jei elgsimės neatsakingai, naiviai, patikliai. Knyga turėtų pamokyti. Mane ji pamokė iki pat pirštų galiukų.

Leidykla - Alma littera 2010.
Puslapių skaičius - 400pls.

VERTINIMAS 4.5/5
Share on:

Apie patį rašytoją jau nebekalbėsiu, nes apie jį galit paskaityti keliais postais žemiau (:
Ši knyga yra antroji dalis ''Vakarų fronte nieko naujo''. Nors kai kurie skaitytojai jos nelaiko, kaip antros dalies. Nelabai suprantu kodėl. Juk net knygos gale parašyta, kad tai knygos ''Vakarų fronte nieko naujo'' tęsinys.
Atvirai kalbant, tai ankstesnė knyga man paliko didesnį įspūdį. Gal būt dėl to, kad ten buvo daugiau veiksmo, kurį aš labai mėgstu.
Šioje knygoje susipina psichologiniai aspektai. Kalbama apie tai, kaip fronto kareiviai jaučiasi grįžę namo, pagaliau vėl išvydę tėvynę. Jiems sunku vėl 'įvažiuoti' į gyvenimo rutiną. Jie stebisi viskuo, ko nebuvo fronte. Visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Siūlau šią knygą perskaityti tiems, kuriems patinka knygos karo tematika. Nemanau, kad ji bus įdomi tiems, kurie tokių knygų nemėgsta ir nesidomi karu ar pokariu. Ši knyga tik dar kartą man įrodė, kad karas yra beprasmis dalykas.

Leidėjas : Alma littera, 2007
Puslapių skaičius : 231

VERTINIMAS 4/5
Share on:
Pirmiausia tai vėl atsiprašau, kad taip senai rašiau. Bet visos tos 10 klasės nesąmonės išūžė man galvą. Bet galiu pasigirt, kad iš Lietuvių kalbos PUPP'o gavau 10! Mokytoja sakė, kad mano rašinys juos visus labai nustebino. Paglostė širdelę, kai pasakė, kad buvo pats geriausias ir mieliausiai skaitėsi. Surinkau 34 taškus iš galimų 34 rašinyje! Labai labai džiaugiuosi. Gerai, kad turėjau kuo pasiremti. (:
Nuo šios dienos vėl pradedu pasinert į knygas. Nes visi egzaminai ir patikros jau parašyti. Beliko viena savaitė ir aš jau laisva!
Laukit naujų knygų apžvalgų. Viena, kuri pasirodys dar šiandien bus taip senai minėta Remarko knyga ''Kelias atgal''.
Laukit (:
Share on:
E.M. Remarkas yra vienas žinomiausių XXa. rašytojų ir būtent šis jo bestseller'is sukėlė politines aistras - dar niekas nevaizdavo karo taip nuoširdžiai, atvirai ir su tragizmo gaidele.
Pagrindinis šio romano veikėjas - Paulius Boimeris, kartu su savo draugais tiesiai iš mokyklos suolo patenka į kariuomenę. Tačiau visame šiame romane ne Pirmasis pasaulinis karas svarbiausias, o žmonių išgyvenimai karo metu. E.M. Remarkas pats visa tai išgyveno, jis rašo nieko neslėpdamas, vien dėl šio fakto pasidaro įdomu skaityti knygą. Rašytojas akivaizdžiai nori pabrėžti karo beprasmybę.
Šiame romane pabrėžiama draugystė. Draugų balsai, išgirsti nelaimės atveju, yra svarbesni už gyvenimą. Kiekvienas gali pasiaukoti dėl draugo. Jauni kareiviai nėra subrendę morališkai, tad jie bijo karo, bijo mirties, bijo gyvenimo po karo.
Apskritai, ši knyga man labai labai patiko. Tai pati pirma mano perskaityta Remarko knyga. Susižavėjau šiuo rašytoju. Taip pat, šios knygos dėka pamėgau literatūrą karo tematika. Mane iš tikrųjų paveikė ši knyga. Nuo šiol nekenčiu karo dar labiau. Karas - sugriauna žmogaus asmenybę, prisiminimus, jausmus. Ilgiau užsilikęs kare, gali likti tikru žvėrimi.

Manau, kiekvienas žmogus turėtų perskaityti "Vakarų fronte nieko naujo", ne dėl to, kad ji įrašyta į mokyklų rekomenduojamą knygų sąraša, bet todėl, kad ši knyga visiškai pakeičia tavo požiūrį į karą..

Leidykla - Alma littera, 2010

Puslapių skaičius - 232
VERTINIMAS 4,5/5
Share on:
Atsiprašau, kad niekaip neįdėjau naujo įrašo. Bet priežastis labai aiški - ruošiausi 10 klasės viešajam kalbėjimui. Skaičiau iš naujo tas knygas, kurias norėjau pristatyti ir visiškai neturėjau laiko čia atsidurti ;x
Šiandien kalbėjimas baigėsi! Nesenai grįžau, manau, pasirodžiau gerai, tikriausiai sugebėjau sudominti mokytoją su savo penkiomis pateiktomis knygomis. Jei kam įdomu, pristačiau šias penkias knygas:
Jurga Ivanauskaitė - Mėnulio vaikai
Haruki Murakami - Kafka pakrantėje
Charlotte Bronte - Džeinė Eir
E. M Remarkas - Vakarų fronte nieko naujo
Paulo Coelho - Veronika ryžtasi mirti.

Pasiruošusi buvau gerai, tad neteko gaišti ilgomis pauzėmis ir nervintis dėl to, kas turėtų būti pasakyta. Vis dėl to, šias penkias knygas esu skaičiusi, tai man artima tema, tad nelabai turėjau dėl ko jaudintis. ;) (nebent dėl skaudamų kojų, nes pirmą kartą buvau užsidėjusi aukštakulnius! Kas sukūrė tokius batus? Kol atėjau namo, norėjosi juos mesti į griovį kokius šešis kartus. Daugiau niekada jų neavėsiu ;D )
Tai tiek. Pažadu, kad artimiausiu metu, pristatysiu savo naujai skaitytas knygas. Galiu atskleisti, kad artimiausioji aprašoma knyga, turėtų būti Remarko - Vakarų fronte nieko naujo. Negaliu jos nepaminėti ;)
Labanaktis*


Share on:
Iain Banks - labai spalvinga ir tikrai neeilinė asmenybė. Visi pripažįsta, kad šis rašytojas yra tikras keistuolis. Na, man keistuoliai ir visokie kitokie neeiliniai žmonės patinka, tai susigundžiau paimti ir šią jo knygą. "Širšių fabriką" visi vertina dvejopai. Vieniems tai tikras šedevras, kitiems absoliuti ir šlykšti nesamonė, nevykęs skaitalas. Kokia mano nuomonė?
Hmm. Perskaičiau ją vakar, bet vis dar tiksliai neapsisprendžiu, ties kuria nuomone linkti. Kartais šitą knygą norėjosi tiesiog sviesti šalin ir smarkiai pakratyti pagrindinius veikėjus. Bet gal tai mane ir traukė prie šios knygos? Perskaičius paskutinį puslapį galvoje viskas susijaukė. Skaičiau paskutinį skyrių ir dar, ir dar vieną kartą. Bet vistiek buvo keista.
Mano nuomone, knyga yra sukrečianti ir todėl įtraukianti. Nesu skaičius tokio tipo kūrinių, tad tai man buvo kažkas nauja ir neįprasta. Ar esu prieš tokią literatūrą? Ne. Manau ji turi būti kuo įvairesnė, o būtent šis kūrinys kažkuo išsiskiria iš visos krūvos kitų rašliavų.
Šios knygos pagrindinis veikėjas, Frensis Leslis Koldheimas, yra tikrų tikriausias žmogžudys, nužudęs tris vaikus. Jo užsiėmimas - gyvūnų žudymas ir įvairiausių bombų konstravimas. Jo brolis - išprotėjęs medikas, kuris degina šunis ir juos valgo.
Šią knygą skaityti tikrai nebus lengva, tačiau perskaičiusi ją galiu pasigirti, kad perskaičiau KITOKIĄ knygą. Ši recenzija tikrai neturėtų turėti jokios įtakos skaitytojui, nes tik jis pats nuspręst, ar jam ši knyga patiko, ar ne.

Leidėjas - Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999
Puslapių skaičius - 220

VERTINIMAS 3/5
Share on:

Taigi. Pirmojo knyga, kuri bus aprašyta šiame mano blog'e yra Paulo Coelho - Veronika ryžtasi mirti.
Knyga buvo rekomenduota draugės.Daug visokių geriausių atsiliepimų apie ją esu girdėjusi, tad pradėjau nedelsdama skaityt. Perskaičiau per 3 dienas. Bet esu tikra, kad būčiau galėjus ją perskaityti ir per vieną dieną ;)
Atsiliepimai? Naaa. Knyga iš ties kažkuo patraukli : galbūt pačia istorija, galbūt rašymo manieromis, galbūt pagrindiniais kūrinio herojais. Bet ar knygą skaityčiau antrą kartą? Atsakymas būtų ne. Ne dėl to, kad ji man nepatiko. Nežinau kodėl...
Kūrinio pabaiga man buvo išties netikėta. Nesitikėjau, kad viskas taip baigsis. Bet paliksiu mažą paslaptį ir nesakysiu nieko apie pabaigą. (;
Jei aplamai, tai knyga apie nepavykusį bandymą nusižudyti. Mergina patenka į beprotnamį. Ten jai daktaras pasako, jog jai liko gyventi 5-7 dienos. Veronika pradeda jausti, kad ji išties nori gyventi, tačiau šias mintis veja tolyn. Knygos gale jaučiama meilė, sutrikimas, gėda ir tas nelemtas noras gyventi.

ANOTACIJA

"Po bandymo nusižudyti, Veronika stipriai pakenkia savo širdžiai ir dabar bet kurią akimirką ji gali atsisveikinti su šiuo pasauliu. Niekas nežino, kiek jai liko: mėnuo, savaitė, ar tik ši akimirka.. Bet tikriausiai savaitė. Net ir seniausi psichiatrinės ligoninės gyventojai susimąsto, žvelgdami į jauną merginą, vėl atradusią gyvenimą, kokia trapi yra egzistencija. Juk jai liko tik savaitė, o laikrodis vis tiksi...

Taip, atsidūrusi ant slenksčio tarp čia ir ten mergina atranda begalę nepatirtų dalykų: ji net nesistengdama valdytis trenkia antausį senam vyriškiui, vakarais apsirengusi plonyčiais drabužiais žiūri į žvaigždes, beprotiškai skambina pianinu, masturbuojasi nepažįstamo vaikino akivaizdoje ir net įsimyli...

“Aš jus pažįstu tik savaitę, ir būtų per anksti sakyti: “Aš tave myliu”. Per anksti ir kartu per vėlai, nes man liko tik ši naktis. Bet didžiausia vyro ir moters beprotybė ir yra meilė.”

Pagal knygą yra sukurtas filmas, tuo pačiu pavadinimu.



Leidykla "VAGA", 2006
Puslapių skaičius: 250

vertinimas 3/5
Share on:
  • ← Previous post

MusicPlaylist
Music Playlist at MixPod.com
Labels
  • Herbjørg
  • Stiklinė pieno
  • Wassmo
latest posts
latest comments

Skirtukas

alalala

  • Pradinis puslapis
Distributed by Blogger Template |